Vasaros pradžioje prisidėjau prie prie kraujo donorystės akcijos organizavimo. Joje dalyvavo kiek daugiau nei pusšimtis žmonių. Nemaža jų dalis kraujo davė pirmą kartą. Praėjus keliems mėnesiams po akcijos žmonės man rašė ir skambino norėdami pasidžiaugti, kad nelaukdami kitos akcijos davė kraujo. Tai reiškia, kad akcija pasiekė tikslą.
Į mane kreipėsi moteris, kurios 22 m. sūnui šiuo metu reikalingi trombocitų donorai. Jei tavo kraujo grupė B(III)Rh(D)+, parašyk man.
Trumpai apie aferezinių trombocitų donorystę. Tai yra kiek ilgesnė (maždaug 2-3 val) nei kraujo davimo procedūra. Pradžioj paimama kraujo tyrimams. Jei viskas gerai, tai pradedama trombocitų ėmimo procedūra. Jos metu paimama kraujo, iš jo atskiriami trombocitai, o visas likęs kraujas grąžinamas į organizmą. Tai kartojama tol, kol nesurenkamas reikiamas trombocitų kiekis. Trombocitų kiekis organizme visiškai atsistato per dvi savaites.
Procedūra vyksta Vilniuje, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Transfuziologijos skyriuje.
Deja, žmonės nelabai žino apie tai, kad galima būti ne tik kraujo, bet ir aferezinių trombocitų donorais. Arba sužino tada, kai jų prireikia patiems ar artimiesiems…
p.s. įdomu, kiek žmonių atsilieps į kvietimą ir ateis duoti kraujo šiandien į kino teatrus filmo „Pjūklas V“ pristatymo proga.
Visada buvau už donorystę, tačiau pati nedrįstu, nuo mažens jaučiu didelę fobiją ligoninėms. Žinau, kad su fobija reikia susidurti akis į akį, bet iki šiol negaliu to padaryti… Kraują duočiau nebent namie :))
Aš kaip ir san, susigalvodavau begales priežasčių, kodėl negaliu duoti kraujo, kol vieną kartą Kraujo centro darbuotojai atkeliavo patys į ofisą. Nieko nebeliko – generalinis kraujo davė, skyriaus vadovė irgi, kolegos – kas be ko, tai teko ir man į apibintuotų rankų klubą įsirašyti ir kelis šimtus gramų kraujo nuleisti. Ir iš tiesų visai nebaisu buvo, o ir jausmas geras žinant, kad kažkam pagelbėjai..
Vakar pirmąkart buvau tromobocitų donorė. Guli žiūri TV arba kalbiesi su šalia duodančiais kraujo žmonėmis.Seselės šokinėja kaip apie vaiką-gali pasijusti vos ne princesė.:) Labai visais donorais rūpinasi-tikrai. Nepastebi kaip greit prabėga laikas. Aš adatų ir kraujo bijau- tai nežiūrau į tą pusę, kol seselės duria. Yra malonu žinoti, kad darai gerą darbą- ir nugali savo baimes.
josole, sveikinu su pirmu kartu! :) Smagu skaityti teigiamus atsiliepimus apie procedūrą, personalą.
Donorystė man yra kažkas nepaprasto, kiek daug gali reikšti kitam žmogui mūsų pasirinkimas tapti donoru. O, kad trombocitai yra ilgiau užtrunkanti procedūra, nei kraujo donorystė žinau… tik vis dar esu tik kraujo donore buvusi.