pirmas kartas

Kai užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjau važiuoti, supratau, kad padariau klaidą. Kur nesuprasi, kai visi važiuoja tiesiai, o vienas užsimanė sukti į kairę…
Kai šiaip ne taip sankryža buvo įveikta, kur buvęs, kur nebuvęs pakelėj išdygo ryškiai žalia liemene apsirengęs vyriškis. Policininkas. Labai norėjo, kad sustočiau. Nenustebau ir sustojau. Pirmas kartas, kai mane sustabdė! Neprisimenu, ar pareigūnas pasisveikino ir prisistatė (atrodo, kad ne). Pažiūrėjo dokumentus, paaiškino, kad sukti į kairę negalima, paklausė, kur turėjo būti ženklas, kad jį pastebėčiau.
O toliau buvo taip:
– Bauda nuo 100 litų.
– Rašykit, rašykit.
– KAIP?!
– Rašykit.
– Tiek to. Šį kartą jus griežtai įspėsiu. Kitą kartą geriau ženklus žiūrėkite.

Gal ne šiaip sau pakeliui buvau prisiminęs tai, ką rašiau anksčiau.

Važiuodamas atgal norėjau pamojuoti tam policininkui, bet jis į mano pusę net nežiūrėjo – tikriausiai norėjo ir kitiems užsisvajojusiems vairuotojams išaiškinti, kaip važiuoti nedera.